įveizėti

įveizėti
įveizė́ti 1. tr. KŽ įžiūrėti, pamatyti: Iš tolie įveizė́jom bažnyčios bones Žr. Aš neįveizė́jau, kas buvo Šv. Tamsi, ar ką įvéizat rašyti – meskiat! Rdn. Įveizė́jo, kad aš išbalęs, i klausa, a aš sergu Prk. Taip spoksojau, veizu i nėkaip negalėjau įveizė́ti to panašumo Akm. 2. refl. Š, Vkš, Plng žr. įveizdėti 1 (refl.): Ka įsivéizu, pamatau, žinau, kas i kaip Krš. Aš įsiveizė́ti liuobu i dirbti teip, kaip ana dirba Pln. Įsiveizė́jau, pažinau vagį Rdn. Senės turam gerai įsiveizė́ti į [naujus] piningus Krš. Įsiveizė́jau – tikrai muno skarikė mėčiojas Krš. Įsiveizėkis, mergele mano, kai trauk šėmi jautukai! KlvD95. Vaikai, ing vyresniūsius įsiveizėdami, tą patį vėlesniu laiku sekio[ja], kad daugiaus o skaniaus valgyti LM1878,33. ║ įsitraukti veizėti: Kaip įsivéiza [rašto žmonės] į raštus, ir nebmato Pvn. Pri to televizoriaus įsivéizam, įsiblūdijam Trk. ^ Įsiveizė́jai kaip karvė į naujas karkles End. ║ tr., intr. prk. įsimylėti: Gera vaikas buvo, įsìveizėjo į tokį – nė šioks, nė toks End. Įsìveizėjau aš tą mergę – palikau kaip pamišęs Trkn. Įsivéiza į kokią mergą, kaip ne tie vaikesai: už pirščiukų susiėmę eina Eig. Įsiveizė́k tu mun į tokią kikimoriją! Kv. ^ Įsiveizė́jo kaip driežas į gegužę, neina nė nu šalies End. 3. tr. galėti, įstengti matyti, įžiūrėti: Aš dar įvéizu, munęs nepaimsi Akm. I skaitlių nebįvéizi – dideli kaip avino galvos Krš. Neįvéizu aš tų naujų centų, gal apgauti muni Krš. Piningai maži, senam sunkiai įveizamì Rdn. Jei tako nebįvéizi, nebapsikopi, kam i begyventi Rdn. Tamsì, nėko nebįvéizu Krš. Nėko nebįvéizu, apaksu kaip sena varna Krš. Ar įvéizi [fotografiją]? Lkv. Anku, nebįvéizu i televizoriaus Klk. ^ Kaimynai i par sieną įvéiza Krš. | refl.: Turi įsìveizėti atskirti, kitas [vaikis] i kasą susirišęs Krš. 4. refl. KlvrŽ atrodyti: Įsiveizėjo, kad lys septynių brolių miegtamąją dieną, o nelijo nė lašo Šts. 5. intr. suvokti, suprasti: Rasi anie dar protą įgaus ir įveizės, kad pryš visą svietą yr paikystė krygį pradėti prš. 6. BzF196, KŽ žr. suveizėti 6. \ veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; įveizėti; išveizėti; nuveizėti; paveizėti; perveizėti; pieveizėti; praveizėti; priveizėti; suveizėti; užveizėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • išveizėti — 1. NdŽ, Pln žr. išveizdėti 1: Elena išveizėjo visas kningas – nėr tos vardo dienos Trk. Išveizėjo, išvartė visus pašalius ir nerado Brs. Išveizės iš visų pusių, iškratys, tada pirks Krš. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antveizėti — (ž.) žr. užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti S.Dauk. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesė S.Dauk. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveizėti — 1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizėti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizėjo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizėjo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizėsiu visur,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveizėti — 1. intr. pažiūrėti: Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk S.Dauk. ║ refl. ilgai žiūrėti: Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė LLDII573(Kl). Lovelė[je] gulėjau, saulelė tekėjo – į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daveizėti — ×daveizėti (hibr.) intr. su neiginiu; D.Pošk neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti: ^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi S.Dauk. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; įveizėti; išveizėti; nuveizėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuveizėti — 1. KŽ žr. nuveizdėti 1: Gero būdo vaikis, kaip nuveizėjau Krš. Aš jau nuveizėjau, kad iš anų pora pagal Dievo norą Brs. Nenūveizėjo i skyrė tokį nevėkšlą dirbti Jdr. Nūveizės ir išves parubežiniai žmonys [bėgančius į Ameriką] par rubežių Grd.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paveizėti — žr. paveizdėti: 1. KŽ, Šln Aš jau i paveizėti į tave nebgaliu Akm. Aš paveizu iš paniūros i neinu pri stalo Mžk. Paveiza paveiza kaip par maurus (apsiblaususiomis akimis) vaikas End. Ka susiraukė tiek keistai, paveizėjo mun teip į akis tiesiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perveizėti — KŽ, perveizėti Rtr 1. M žr. perveizdėti 1: Parveizu, kad atminčio, kame lopų kokių yra Slnt. Atvažiavo kamisija parveizėti, partikrinti Rdn. Veizi parveizi svetimam duodamas, i vis ką išranda Krš. Popiežiui liepant visu visą Varmijos vyskupystę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pieveizėti — (dial.) žr. priveizėti: 1. Aš aną pyveizėjau Dov. 2. refl. Pysiveizėjo visokių juokų Plik. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praveizėti — 1. intr. pradėti matyti: Jau akimis praveizėjo [žąsiukas], gal nesprogs DūnŽ. | refl.: Įsiveizu – prasiveizu, o taip kaži kas užkremta Krš. Esu prasiveizėjusi ir matau verpti betemstant Ggr. 2. intr. galėti, pajėgti žiūrėti, matyti: Užpūliavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”